JDM Estonia Season Opening ’25
Po ganėtinai nekokybiškos išvykos į Slovakiją, gegužę manęs (tiksliau mūsų) laukė dar viena išvyka, ši kartą į Taliną. Ko tę? O gi japoniškų mašinyčių pažiūrėti ir savųjų estams parodyti.
Pastaruosius keletą metų pavasarį vykome į Rygą, į tokio paties formato renginį – japoniškų automobilių sezono atidarymą. Kadangi Ryga tapo kaip ta pusiau tau patinkanti mergina, kur po trečio pasimatymo kaip ir viskas OK, bet kaip ir norėtųsi kažko naujo, kažko kito, tai gavęs gerb. Gedimino (pavardė policijai žinoma, – red. past.) žinutę apie Taline vyksiantį JDM Estonia Season Opening 2025 renginį, svarsčiau ne ilgiau, negu taromatas skanuoja skardinės barkodą – pypt, važiuojam. Dar vienas kitas skambutis keliems galimai nepilno proto individams, kuriems irgi nesvetimas alaus gėrimo ir nuotykių ieškojimo svetimame mieste, prisidengiant išvykos vardan meilės automobilizmui, scenarijus ir greitai turime 5 rikius ir du senus Honda kibirus, kurie važiuoja į Taliną!
Ką reiškia važiuoja mano atveju? Reiškia, kad man reikia pasiruošti savo 30+ metų Civic’ą maždaug ~1300km kelionei. Kelionei, kokios anas nėra niekada įveikęs. Jeigu iš išorės mano mylimas automobilis gali sudaryti apgaulingą įspūdį, kad yra techniškai tvarkingas, tai patikinu jus – taip toli gražu nėra. Drįsiu teigti, kad retas 30+ metų automobilis, kuris sezono metu yra eksploatuojamas, yra 100% techniškai tvarkingas, na nebent yra uždarytas muziejuje ar kolekcionieriaus garaže. Tiek 2023, tiek 2024-ieji nebuvo skirti investicijoms į mano jau 14(?) metų turimą automobilį, ir jis, greičiausiai pykdamas, savyje uždevelopino puokštę garsų, glėbį bildesių ir dar neturėtų bei neregėtų problemyčių. Labai linksmai dalį šių problemų išnaikinome su policijai žinomu p. Gediminu, jo garaže. Taisant tą, beigi aną buvo įvairių smagių momentų pvz. aš, būdamas visiškas degeneratas, pasitelkęs nemąstymą ir skubėjimą, sugebėjau susprogdinti Civic’o paskirstytojo dangtelį. Kaip galvojate, ar lengva auto dalių parduotuvėje staiga nupirkti Honda Civic OBD2 paskirstytojo dangtelį? Teisingai – nelengva ir kelionė kuriam laikui buvo pakibus ant plauko.
Ne visas Civic’o problemas išsprendėme, toli gražu, liko vienas kitas keistesnis garsas ir bildesys, bet į kelią leistis reikėjo jau už keleto dienų, tad įjungęs YOLO rėžimą persižegnojės pasakiau – bus gerai, automobilis paruošas, gyvybės draudimas gi išmokės artimiesiems ten jeigu ką, tik Vilmio biški gaila gali būti…
Orų prognozės nerodė nieko gero, tai, kad nebūtų problemų man per mažai, nusprendžiau, kad pasigerinti vairavimo komfortą padengiant priekinį Civic’o stiklą kažkokiu fancy marmalu iš Detailer’s Place, kurio dėka, anot gamintojo, nereikės tiek daug naudoti valytų, lietaus lašai prie didesnio greičio nubėgs nuo stiklo patys… Ar mano įgudžių trūkumas, ar negebėjimas paisyti instrukcijos, ar dėl netinkamos mėnulio fazės, ar visi trys kartu susidėjo, bet šitas fokusas su marmalu ant stiklo man išdegė labai ir labai vidutiniškai. Pasidžiaugus fantastinės būklės autostrados Vilnius – Panevėžys asfalto danga, kuri yra puikiai pritaikyta pažemintiems automobiliams (galimai sarkazmas, red. past.), mus lietus pasitiko kažkur prie Latvijos sienos ir lydėjo beveik iki Talino. Visą kelionės laiką aš labai mėgavausi puikiu priekinio stiklo padengimo nano hidrofobile danga efektu – vanduo nenubėginėjo nuo stiklos savaime kol nepasiekdavau ~<110 km/h (o važiavimas Latvijoje tokiu ir didesniu greičiu gali baigtis tuo, kad būsi vietinių žandarų sušaudytas į veidą čia ir dabar), o valant valytuvais, jie šokinėjo per priekinį stiklą ir skleidė tobulai šlykštų garsą taip įkyriai, kad norėjosi sustoti, išlipti ir palikus Civic’ą kažkur aukštoje žolėje namo grįžti tranzu. Pridedam dar neideliai veikiantį priekinio stiklo apipūtimą, 10+ metų senumo ne lietui pritaikytas ala-sport padangas, visiškai mano storai šiknai nebetinkantį Recoro lopšį ir rezultate turiu kelionę, kurią prisiminsiu tikrai ilgai.
Finale Taliną pasiekėme sėkmingai, ir kelionės nuovargį skubos tvarka nuplauname pirmu estišku aliuku. Neblogas. Ateina laikas, kai galime įsicheckinti savo airbnb namuose, kažkur senamiestyje – tiek kiemas, tiek buto laiptinė mums paliko gana savitą pojūtį – iš palėpės sklindantis balandžių šūdų dvokas + cigarečių smarvės ataskoniai ir natos + jausmas, kad tave stebi minimum trys vaiduokliai, buvo labai subtilus kokteilis.
Estijos sostinę esu tik pravažiavęs, važiuojant link kelto, per tiek metų neteko pašliundrinėti jos gatvėmis ir patirti pulso – todėl skubos tvarka išsidalinam lovas ir kambarius, išsiverčiam apatinius į švarią pusę ir leidžiamės į lietingas Talino gatves. O šios mums dovanojo daug skanaus ir beabejo, kad aštraus maisto, gero alaus, pliūchą per snukius skandinaviškomis kainomis ir kažko gerumo jausmą.
Nebepamenu nei barų skaičiaus, nei juolab alaus, nes skaičiuoti nėra stiprioji mūsų savybė, bet pirmasis pasimatymas su Talinu labai patiko – rytoj kartosime, bet pirma laukia renginys, dėl kurio čia atsiboginom, todėl kiūtinam namo ir miegoti.
Rytas, išprievartautas žadintuvų. Penkių bernų, baškančiomis galvomis ir iš vakaro priėdusių aštriai kova dėl to, kas pirmas sės ant keramikinio sosto. Dušas. Vėl kova. Tada kažkoks pusrytis. Dušas bolidams ir kiek pavažiavę atsiduriame renginio, kuris vyksta šiek tiek už miesto, teritorijoje. Kažkoks parkingas su šalia esančia kartingų trasa. Ala Plytinė. Esame vieni pirmųjų. Priimančios mergiotės sunkiai kalba angliškai. Susimokam už keleivius po €3/snukiui (už auto dalyvavimą renginyje jau susimokėjom prieš tai), nuriedam į aikštelės kampą, ir Lietuvoje įprastu stiliumi suparkuojam savo mašinas, kad jos stovėtų kažkokiu įdomesniu kampu, kad nebūtų susigrūdę, būtų erdvės nutraukoms, tačiau mus labai greitai į tolimą lietuviškų renginių praeitį gražina organizatorius, kuris liepia perparkuoti mašinas vieną šalia kitos, ir kuo arčiau. Nedaug trūko iki Akropolio parkingo vietų stiliaus išstatymo, bet patampę pečiais pamąstom, kad gal bus daug mašinų ir reikia taupyti vietą aikštelėje (spoiler alert – ne, nebuvo daug mašinų.).
Valinėjamės mašinas, aš nusprendžiu nusipoliruoti ratų palanges ir visai dienai nudažyti savo pirštus ir panages aliuminio oksido spalva. Bet mėgaujuosi procesu, nes senokai nedariau kosmetinių procedūrų Civic’ui, o kiekvienas, kas turi mylimą automobilį žino, kad tai gana įtraukiantis ir malonus procesas. Sėdžiu ant žemės, poliruoju ratą, šalia manęs priparkuota estiška Celica, pasižiūriu – minkštu šūdu špakliuoti galiniai ketvirčiai ant viršaus uždažyti balionėliu, atsilaupę kėbulo dalys, per maži baisūs ratai ir visuma pamarginta neskoningais lipdukais, vairuotojo sėdynėje nervingai koja į gaidiškos muzikos taktą trepsenantis jaunasis savininkas. Jaudinasi, garantuoju, kad jam tai vienas pirmųjų auto renginių. Gera pradžia, galvoju, atranką JDM Estonia vyrai vykdė arba užrištomis akimis, arba galimai ne visai blaivūs. Šalia Gedimino sedano parkuojasi visiškai stockinis EP3 Civic’as – na, bent jau tvarkingas. Bet akivaizdu, kad bus įdomu. Baigę bolidų valymą žygiuojam apžiūrėti tų visų įdomybių, išrykiuotų keliomis nuobodžiomis eilėmis.
Po valandos kitos besibraižant po aikštelę su fotiku ir išvada sekė tik tokia, kad nežinau, ar esu buvęs labiau kokybės prasme poliarizuotame auto evente – arba labai stiprūs (finansiškai ir kokybės prasme) projektai, su daug pastangų, arba beskonybės ir šrotas ant kitaiskų, sveriamų ratų. Aukso viduryje, kur tiesiog tvarkingi buildai ne už milijoną, įgyvendinti su skoniu, buvo vos keletas mašinų. Įvertinant daug šio meeto keistų aspektų, priėjome išvados, kad nusikėlėme į tolimą lietuviškų renginių praeitį (ir ne iš gerosios pusės), bet tuo pačiu pasidžiaugėmė, kad namie turime turime tokių kokybiškų eventų kaip JDM.lt JapMeet.
Renginį kiek gelbėjo kartingų trasoje laikui važiuojantys dalyviai, neblogi smashed burgeriai ir 10/10 jų pardavėja, bei Cramo dvigubas, kvepiantis ir puikus tūlikas-priekaba, nes o dievai, tie vakarykščiai mega-aštrūs sparneliai…
Renginyje, kaip galite spėti, mes ilgai neužsibuvom, todėl kažkokius ten renginio nugalėtojus sužinojome jau iš Facebooko, gerdami po antrą alų miesto centre. Pasibraižymas po centrą, pasikuitimas vinilo parduotuvėse, skaniai pavalgyti BBQ spote, alūs įvairūs, gardūs ir ne, pajūrio vėjo atšiauriai glostomame paplūdimio bare, ir ne tik jame, Eurovizijos žiūrėjimas iki penktos dainos… Talinas paliko labai gerą jausmą ir faino miesto įvaizdį.
Visa tai nugulė kaip smagūs prisiminimai, o dalį jų užfiksavau ir nuotraukose, kurias ir kviečiu pažiūrėti.
P. S. Visiško šroto renginyje nefotkinau, tik gal truputį. Sorry.