Sicilija 2026

Tradiciškai, Kristinos gimimo dienos proga, kažkur išlekiam iš Lietuvos, kur šilčiau, kur vaizdai ne tokie pilki, kokie jie yra kovo mėnesį Lietuvoje.

Po 2025-ų metų kelionės su vaikais, supratome, kad keliavimass su vaikais yra joks ne poilsis, o grynas darbas, išskridome dviese į Siciliją ir visai to nepasigailėjome (visi šoke, nustebę). Keliauti tokiu metu į pietų Europą man yra pats tas – ne karšta, off-season kainos, ganėtinai mažai žmonių. Pliaže gal ir nepasivoliosi, bet jame aš ir nenoriu voliotis. Tegu voliojasi tie, kam patinka prakaituoti ir kankintis. Keliaudamas aš mėgstu apvažiuoti kuo įmanoma daugiau vietų, pamatyti, paragauti ir pajausti lokacijos dvasią ir spalvas. Sicilijoje jau esu buvęs prieš 10+ metų, todėl buvo įdomu kas ir kaip pasikeitę. Tiesa, šį kartą skridome į Kataniją, o ne į Palermą, todėl mafijos salos sostinės šiukšlinos dvasios patirti neteko, bet tai menkas praradimas, nes Sirakūzai, į kuriuos tiesiai ir išvažiavome iš Katanijos oro uosto su, per vargus ir nesusipratimus galiausiai išsinuomota Hyunday i20 karieta, Noto, Etna ir jos apylinkės, Savoca, net ir komerciškoji Taormina yra labai gražūs ir dėmesio miesteliai su savo dvasia, istorija, autentiškumu.

Kviečiu apžvelgti trumpą foto reportažą iš šios trumpos, bet malonios prisiminti kelionės: