Prabundu nuo kirviu skaldomos malkos garso. Penkios trisde\u0161imt kelios dega telefono ekrane. Puiku – beveik pusvaland\u017eiu anks\u010diau u\u017e numatyt\u0105 \u017eadintuv\u0105. Tampa tradicija. Keliuosi girg\u017ed\u0117damas, neriu \u012f termo r\u016bb\u0173 lazanij\u0105 ir, atv\u0117r\u0119s kemperio duris, \u017eengiu pirmyn \u012f nauj\u0105 dien\u0105, kuri, \u017einau, kad baigsis v\u0117l tik v\u0117lai, v\u0117lai vakare. Naujai, tik kelios dienos iki sezono starto baigtos statyti pav\u0117sin\u0117s virtuv\u0117je tokiu ankstyvu metu susitinkantys veidai – etatiniai, pirm\u016bnai. Kas kav\u0105, kas arbat\u0105 pakuoja \u012f skrand\u012f, \u012f termos\u0105. Kas sumu\u0161tin\u012f sau ir kolegoms raiko. Linksime sutartinai, kad \u0161\u012fryt \u0161alta. Ruo\u0161iam\u0117s kasryt daugma\u017e taip pat: cigaret\u0117, g\u0117rimas, maisto visai dienai susiruo\u0161imas, cigaret\u0117, ant sosto pab\u016bti, kar\u0161tas g\u0117rimas, cigaret\u0117, tada visk\u0105 dedi \u012f kuprin\u0119, o save – \u012f bridkelnes, bridba\u010dius ir kitus \u017evejybinius r\u016bbus, kuriuos, grei\u010diausiai, teks dev\u0117ti iki tol, kol vakare v\u0117lai, nusikal\u0119s kaip \u0161uva, gr\u012f\u0161i atgal \u012f t\u0105 pa\u010di\u0105 pav\u0117sin\u0119 ir, nusireng\u0119s, d\u017eiaugsiesi k\u016bno laisve.
Dar prie\u0161 kelias dienas rytais darydavau raumen\u0173 tempimo pratimus ant kilim\u0117lio u\u017e keturis eurus, kad mano suklebusi nugara bent pusdien\u012f jaust\u0173si geriau, bet \u0161\u012f ryt\u0105 tam nesurenku valios liku\u010di\u0173, noriu skub\u0117ti, ruo\u0161tis, d\u0117ti daiktus \u012f ma\u0161in\u0105 ir atsidurti prie i\u0161 vakaro numatytojo up\u0117s ruo\u017eo kuo anks\u010diau, saulei dar neprapl\u0117\u0161us horizonto. Reikia. Pagauti. J\u0105. V\u0117l.
<\/p>\n\n\n\n
Ne visi m\u016bs\u0173 i\u0161augusioje la\u0161i\u0161autoj\u0173-museliautoj\u0173 kompanijoje tokie ankstyvi vyturiai. Yra praradusieji vilt\u012f pagauti (geriau \u017einomi kaip nepagavyrai<\/em>) Lietuvos upi\u0173 karalien\u0119, tod\u0117l ryte miegantys, kiek \u0161irdis geid\u017eia. Yra ir pochuistai, kurie atva\u017eiuoja ne d\u0117l \u017evejybos, o gerai praleisti laik\u0105 gamtoje, pab\u016bti su kompanija prie lau\u017eo ir pails\u0117ti nuo XXI am\u017eiaus beprotnamio. Tie irgi miega ilgai. B\u016bna, kad miega net dienomis, kai reik\u0117t\u0173 \u017evejoti. \u012evairi\u0173 \u017emoni\u0173 kiekvien\u0105 ruden\u012f susirenka \u012f \u0161\u012f rat\u0105, tame ir m\u016bs\u0173 bendruomen\u0117s “gro\u017eis”. O yra dar ir “A lyga” – apgaudo visus, keliasi v\u0117lai, niekur neskuba, \u012f up\u0119 lipa ne pagal laikrod\u012f ar koki\u0105 nors eiliniam \u017evejui suvokiam\u0105 logik\u0105, bet pagal tai, kai (galimai) i\u0161 kosmoso gauna signal\u0105: dabar lipk ir pagausi. Lipa. Pagauna. Daug. O a\u0161 toks niekada nebuvau – s\u0117kmingas, gabus \u017evejys. Mano moto buvo ir yra – “\u017evejoti nemoku, bet labai m\u0117gstu!” Iki \u0161io sezono, kuris visiems buvo rekordinis, a\u0161 savo karjeroje buvau pagav\u0119s tik vien\u017eenkl\u012f skai\u010di\u0173 la\u0161i\u0161\u0173 bei \u0161laki\u0173. Per septynerius lyg tol \u017evejotus sezonus. Patirtis bylojo, kad jeigu noriu padidinti savo \u0161ansus pagauti, turiu eiti ir gaudyti daug, ie\u0161koti, bandyti, dirbti, keltis anksti, gaudyti iki dienos pabaigos. O \u0161is sezonas tam motyvavo dar labiau – lietinga ir ni\u016bri dvide\u0161imtpenkt\u0173j\u0173 vasara pritvind\u0117 upes \u0161altu vandeniu iki seniai nematyt\u0173 auk\u0161tum\u0173, ruden\u012f liet\u016bs baig\u0117si, vanduo nusl\u016bgo, at\u0161alo ir, kaip juokavome su kolegomis, ko gero visos Baltijos j\u016bros la\u0161i\u0161os bei \u0161lakiai kilo up\u0117mis ner\u0161ti ir prat\u0119sti gimin\u0119. Keli koleg\u0173 pagauti laimikiai savo dyd\u017eiu grei\u010diau primin\u0117 solid\u0173 marg\u0105j\u012f up\u0117tak\u012f, o ne la\u0161i\u0161\u0105, ta\u010diau tik keli, nes dauguma kaip \u012fprasta m\u016bs\u0173 up\u0117ms – didel\u0117s ir gra\u017eios \u017euvys. Laimikiai fiksuojami ir paveiksluojami dideliais skai\u010diais ir beveik kasdien, leido campo \u017evejybos \u017eurnal\u0105 pildyti \u012fsp\u016bdingais tempais. B\u016bdavo dien\u0173, kai kolektyvas pagaudavo tok\u012f kiek\u012f \u017euvies, kok\u012f kitais metais fiksuodavome viso sezono metu, o \u017emon\u0117s, gaudantys \u0161i\u0105 \u017euv\u012f Lietuvoje de\u0161imtme\u010diais, sunkiai prisimin\u0117, kada buvo taip gerai.
<\/p>\n\n\n\n
Dar pavasar\u012f, bookindamas atostogas, dviem pirmoms spalio savait\u0117ms, \u017einojau, kad \u0161is sezonas bus kitoks.
Nauja campo vieta, naujos pav\u0117sin\u0117s statybos (vertos atskiro ra\u0161inio), nauji \u017emon\u0117s, naujas bendryst\u0117s lygis, nauji po\u017ei\u016briai \u012f senus dalykus, laiko patikrinti diedai, skaniausias maistas ir beproti\u0161kas \u017euvies kiekis pavert\u0117 \u0161\u012f sezon\u0105 tuo sezonu<\/em>, apie kur\u012f kalb\u0117sime ilgai.
Pra\u0117jusi\u0173 camp\u0173 nuotrauk\u0173 albumuose \u017euvies nuotrauk\u0173 b\u016bdavo minimaliai, dominuodavo gamta, maistas, \u017emon\u0117s… \u0160iame albume nuotrauk\u0173 santykis kiek kitoks. Kvie\u010diu \u017ei\u016br\u0117ti ir iki greito.<\/p>\n\n\n\n